Nauja knyga

 Pristatau jums naują savo knygą "Only love". Tai - spalvinimo knyga, kuri prasideda meilės eilėraščiu.

 Meilė, įsimylėjimas, jausmai - visi žodžiai ir visi atodūsiai yra nepakankami širdies švelnumui išsakyti. Tad šios knygos žanras visai kitoks, juk rašyti galima ir vaizdais ar spalvomis.

spalvinimo knyga "Only love"

Žinoma, šią knygą galima įsigyti www.amazon.com: 

https://www.amazon.com/Only-love-Coloring-Book-coloring/dp/B0CT9VJ1MS/ref=sr_1_1?qid=1706630797&refinements=p_27%3AMargo+Marino&s=books&sr=1-1&text=Margo+Marino 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Apie kelionę laiku, 1100 metus ir meilę

Vaizdas
Iš psichologo užrašų   Klientas X man jau seniai yra kaip dagys po uodega. Per kiekvieną konsultaciją jis sugeba mane išvesti iš pusiausvyros taip, kad dingsta kelioms dienoms motyvacija ir meilė psichologo darbui. Tik geras šokoladas mane užpildo energija, tad taip ir laikausi, kad nepratrūkčiau. Dar kitaip, klientą X, vadinu „keliautoju laiku“. Jau daug kur, o gal teisingiau reikėtų sakyti „kada“, jis yra buvęs. Buvo susidėjęs su barakuda iš 1768 m., kuri neva, iš jo visas santaupas „iščiulpusi“ ar dar nežinia ką. Tiesiogine ar perkeltine prasme gal jau nėra tiek svarbu. Tad ir šiandien, X įsiprašė konsultacijai. Tebūnie, geriau dabar, kad tik kuo greičiau juo atsikratyčiau. Įtariu, kad vėl bus „grįžęs“ iš kurios nors „laiko kelionės“. Tad sėdžiu kabinete ir laukiu jo apžiūrinėdamas abstrakciją kabančią ant sienos. Jau gal tūkstantąjį kartą bandau suprasti, ką galėtų reikšti žvakė ir obelis tame paveiksle. Nesuprantu ir tiek, o dar kiek kainavo šis autorinis darbas. Negi ti
Skaityti daugiau

Ištrauka iš neparašytos knygos. Ar tai meilė?

Vaizdas
  Regis meilei būdinga kažkas slėpininga, kažkas, ko neįmanoma visai tikrai žinoti ir tegalima kažkaip varganai paaiškinti . [1] Baba randa Aukso Grynuolį Kaimo soduose kaip pasiutusios žydėjo vyšnios. Vėjui sūkuriuojant žiedlapiai būrėsi į baltus debesis. Oras kvepėjo žiedais ir lūkesčiais, žadindamas širdis mylėti, nes meilė, anksčiau ar vėliau, ištinka visus. Kaimelio bažnyčios varpai skambėjo ragindami prisiminti antgamtinę tikrovę ir daiktų laikinumą, tačiau Babai tai buvo nė motais. Užsigulusi dviratį ji mynė kaimo parduotuvės link. Buvo trečiadienis, o trečiadieniais Baba atmindavo dviračiu į kaimelį tvarkyti reikalų: nusipirkti duonos, sūrio, išsiųsti laiško ar įsigyti kelių dienų senumo laikraščio. Savo tvarkaraščio Baba griežtai laikėsi ir niekad nekeitė. Rutina buvo jos gyvenimo pamatas. Tad ir šį kartą, į nieką nekreipdama dėmesio, judėjo tiesiai savo tikslo link. Kelyje pasipainiojusius žmones ar mieguistus kaimo katinus gąsdino dviračio skambučiu, jei nepadėdavo tai
Skaityti daugiau