Margo skaitiniai

  Stasė, 73 metai, Trečiojo amžiaus universiteto studentė. Studijuoja buhalteriją. Mama, močiutė, našlė. Didžiąją gyvenimo dalį dirbo baldų parduotuvėje pardavėja. Su Stase susitikome ne vienoje iš jaukių senjorų pamėgtų kepyklėlių, kur galima gauti kavos ir bandelę su nuolaida, bet Caffeine - kavinėje knibždančioje gimnazistų ir studentų. Atpažinau ją iš tolo: trumpa žilų plaukų šukuosena, trykštanti energija eisena, džinsai, megztukas su Žalgirio komandos atributika. Be vargo prasibrovus pro kofeino ištroškusių studentų minią, sveikindamasi ištiesė man ranką ir išpyškino: „Stasė, 73, Kaunas , mokausi buhalterijos.“ Gerokai pasistumdžiusios eilėje nusiperkame kavos ir įsitaisome čia pat ant palangės pagalvėlių. -Žiūrėk, ši gatvė tarsi Nemunas pavasarį per ledonešį. Visi tik skuba, veržiasi, o tikslas galutinis visų tas pats – anapilis, ne kitaip. – pasako ir uždainuoja negarsiai, bet pakankamai, kad išgirstų ir nusišypsotų prie gretimų staliukų sėdintys. – Nemune ledai išplauks,

  Sigutė, 51 metų amžiaus, vieno iš Lietuvos pašto skyrių darbuotoja. Ištekėjusi, turi dvi suaugusias dukras. Didžiausia svajonė – pamatyti Milano katedrą. Su Sigute susitikome jos greitos pietų pertraukos metu. Turėjome pokalbiui vos trisdešimt minučių. Stebėjausi, kad per tokį trumpą laiką įmanoma iškloti kone visą savo gyvenimą. Moteriškutė tokia nedidukė, apvalaina, dūminio makiažo paakiais, mažomis akutėmis. Pelėda , pamaniau, štai, ką ji man primena. Pasakojo viską paskubomis, rydama žodžius kartu su kepsniu iš maisto dėžutės. Tarsi bijotų, kad kažkas ims ir pertrauks, sustabdys ir ji nespės pasakyti to, kas svarbu. Prašau Sigutės papasakoti apie įprastą savo dieną. -Keliuosi ketvirtą ryto, kartu su vyru. Ruošiu jam pusrytį, kažką kepu ar išverdu. Juk svarbu iš ryto suvalgyti karšto maisto. Vyras mano dirba kaip arklys , kelininkas jis. Ne kokia aukso gysla tas darbas, bet juk gerai, kad gali dirbti. Šiandien kepiau iš ryto karbonadų. Štai, imkit, valgykit, ponia. Užteks ab

  Esu Lėja. Man dešimt metų. Mokykloje man visai gerai, manau, kad esu gana populiari. Esu protingesnė už kitas klasės mergaites. Lankau baletą, esu laimėjusi antrą vietą Tarptautiniame Baltijos šalių baleto konkurse. Dar man patinka piešti. Baleto mergaičių grupė yra žmonės, su kuriais bendrauju mažiausiai. Susitikome dėl interviu Lėjos namuose. Mažoji šeimininkė elgiasi kaip didelė, maloniai aprodo savo erdvų kambarį. Balti baldai, rožinis minkštas kilimas, spalvotos pagalvėlės ant lovos. Minkšti žaislai – meškiukas ir triušiukas turi vardus: meškiukas vardu Barmalėjus, kažkada buvęs rudas, dabar tik vos karamelinės spalvos, o triušiukas - vardu Triušis. Jaukioje svetainėje, prie arbatos puodelio, susėdame pokalbiui. Lėja sėdi grakščiai susirangiusi fotelyje palenkusi po savimi liesas kojas svajingai žvelgdama pro langą, Plaukai susukti į dailų kuodelį, atrodo, kad kiekvienas plaukas nuolankiai paklūsta mažosios ledi tvarkai. Rankos ramiai   sudėtos ant kelių. Žvilgsnis tiesu