Skambutis
„Jau antrokas, jau didelis“ – dažnai girdėdavo apie save Juozukas iš mamos, kai plepėdavo su draugėmis. Taip, jis antrokas ir daug žino apie vandens įtempį iš eksperimento, kurį darė mokykloje ir buvo geriausias klasėje. Juozukas žino ir apie tai, kodėl medžių lapai nusidažo raudona ir geltona spalva. Labiausiai berniukui patiko geltona, nes primindavo jam močiutės maišomą pyrago tešlą ir sekmadienio popiečių arbatą su pyragu, kai jie trise: jis, mama ir močiutė, sėdėdavo ir plepėdavo. Dabar Juozukas paknopstomis bėgo namo laiptais aukštyn, vedamas čaižaus telefono skambučio, sklindančio iš jų buto, kur gyveno su mama ir močiute. Juozukas šiurpdamas drebančiomis rankomis rakino buto duris, rakto niekaip negalėjo įtaikyti į spyną, raktas krito ant grindų, pagaliau... atrakino. Vaikas bėga kliūdamas už prieškambaryje paliktų batų ir kone griūdamas čiumpa telefono ragelį. -Alio – sušveplena Juozukas vaikišku balseliu šnopšdamas į telefono ragelį. –Alio –kartoja dar kartą. Tik tyla