Margo skaitiniai

  Regis meilei būdinga kažkas slėpininga, kažkas, ko neįmanoma visai tikrai žinoti ir tegalima kažkaip varganai paaiškinti . [1] Baba randa Aukso Grynuolį Kaimo soduose kaip pasiutusios žydėjo vyšnios. Vėjui sūkuriuojant žiedlapiai būrėsi į baltus debesis. Oras kvepėjo žiedais ir lūkesčiais, žadindamas širdis mylėti, nes meilė, anksčiau ar vėliau, ištinka visus. Kaimelio bažnyčios varpai skambėjo ragindami prisiminti antgamtinę tikrovę ir daiktų laikinumą, tačiau Babai tai buvo nė motais. Užsigulusi dviratį ji mynė kaimo parduotuvės link. Buvo trečiadienis, o trečiadieniais Baba atmindavo dviračiu į kaimelį tvarkyti reikalų: nusipirkti duonos, sūrio, išsiųsti laiško ar įsigyti kelių dienų senumo laikraščio. Savo tvarkaraščio Baba griežtai laikėsi ir niekad nekeitė. Rutina buvo jos gyvenimo pamatas. Tad ir šį kartą, į nieką nekreipdama dėmesio, judėjo tiesiai savo tikslo link. Kelyje pasipainiojusius žmones ar mieguistus kaimo katinus gąsdino dviračio skambučiu, jei nepadėdavo tai