Apie kelionę laiku, 1100 metus ir meilę
Iš psichologo užrašų Klientas X man jau seniai yra kaip dagys po uodega. Per kiekvieną konsultaciją jis sugeba mane išvesti iš pusiausvyros taip, kad dingsta kelioms dienoms motyvacija ir meilė psichologo darbui. Tik geras šokoladas mane užpildo energija, tad taip ir laikausi, kad nepratrūkčiau. Dar kitaip, klientą X, vadinu „keliautoju laiku“. Jau daug kur, o gal teisingiau reikėtų sakyti „kada“, jis yra buvęs. Buvo susidėjęs su barakuda iš 1768 m., kuri neva, iš jo visas santaupas „iščiulpusi“ ar dar nežinia ką. Tiesiogine ar perkeltine prasme gal jau nėra tiek svarbu. Tad ir šiandien, X įsiprašė konsultacijai. Tebūnie, geriau dabar, kad tik kuo greičiau juo atsikratyčiau. Įtariu, kad vėl bus „grįžęs“ iš kurios nors „laiko kelionės“. Tad sėdžiu kabinete ir laukiu jo apžiūrinėdamas abstrakciją kabančią ant sienos. Jau gal tūkstantąjį kartą bandau suprasti, ką galėtų reikšti žvakė ir obelis tame paveiksle. Nesuprantu ir tiek, o dar kiek kainavo šis autorinis darbas. Negi ti