Pro rakto skylutę į moters gyvenimą. Stasė
Stasė, 73 metai, Trečiojo amžiaus universiteto studentė. Studijuoja buhalteriją. Mama, močiutė, našlė. Didžiąją gyvenimo dalį dirbo baldų parduotuvėje pardavėja. Su Stase susitikome ne vienoje iš jaukių senjorų pamėgtų kepyklėlių, kur galima gauti kavos ir bandelę su nuolaida, bet Caffeine - kavinėje knibždančioje gimnazistų ir studentų. Atpažinau ją iš tolo: trumpa žilų plaukų šukuosena, trykštanti energija eisena, džinsai, megztukas su Žalgirio komandos atributika. Be vargo prasibrovus pro kofeino ištroškusių studentų minią, sveikindamasi ištiesė man ranką ir išpyškino: „Stasė, 73, Kaunas , mokausi buhalterijos.“ Gerokai pasistumdžiusios eilėje nusiperkame kavos ir įsitaisome čia pat ant palangės pagalvėlių. -Žiūrėk, ši gatvė tarsi Nemunas pavasarį per ledonešį. Visi tik skuba, veržiasi, o tikslas galutinis visų tas pats – anapilis, ne kitaip. – pasako ir uždainuoja negarsiai, bet pakankamai, kad išgirstų ir nusišypsotų prie gretimų staliukų sėdintys. – Nemune ledai išplauks,