Iš trauka iš neparašytos knygos. Mamytė


 Bus daugiau

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Apie kelionę laiku, 1100 metus ir meilę

Vaizdas
Iš psichologo užrašų   Klientas X man jau seniai yra kaip dagys po uodega. Per kiekvieną konsultaciją jis sugeba mane išvesti iš pusiausvyros taip, kad dingsta kelioms dienoms motyvacija ir meilė psichologo darbui. Tik geras šokoladas mane užpildo energija, tad taip ir laikausi, kad nepratrūkčiau. Dar kitaip, klientą X, vadinu „keliautoju laiku“. Jau daug kur, o gal teisingiau reikėtų sakyti „kada“, jis yra buvęs. Buvo susidėjęs su barakuda iš 1768 m., kuri neva, iš jo visas santaupas „iščiulpusi“ ar dar nežinia ką. Tiesiogine ar perkeltine prasme gal jau nėra tiek svarbu. Tad ir šiandien, X įsiprašė konsultacijai. Tebūnie, geriau dabar, kad tik kuo greičiau juo atsikratyčiau. Įtariu, kad vėl bus „grįžęs“ iš kurios nors „laiko kelionės“. Tad sėdžiu kabinete ir laukiu jo apžiūrinėdamas abstrakciją kabančią ant sienos. Jau gal tūkstantąjį kartą bandau suprasti, ką galėtų reikšti žvakė ir obelis tame paveiksle. Nesuprantu ir tiek, o dar kiek kainavo šis autorinis darbas. Negi ti
Skaityti daugiau

Brolio ir sesers istorija arba pakeliui į Londoną - išsiskyrimas ir susitikimas

Vaizdas
  Londonas - 83 lt 27 cnt Lietuva. Vienas iš daugybės gražių provincijos miestelių. Laidotuvių namai „Kai nutrūksta styga“. Laidotuvių namai įrengti buvusioje miestelio pagrindinėje krautuvėje. Nejauku viduje, nors ir dažyta kelis kartus, bet pro pigius dažus vis tiek prasimuša sovietmečio paliktas mūro šaltis. Niekam taip gerai netinka šis pastatas, kaip tik nabašninkams pašarvoti. Šalta visomis prasmėmis ir visais metų laikais. Atmena gerai dar miestelio žmonės, kai krautuvė buvo krautuvė pramišusi įvairiais, atrodytų nesuderinamais kvapais, tačiau tuomet niekas nekėlė sau klausimo dėl higienos ar „prekybos centro“ imidžo. Čia pat galėjai nusipirkti ir šviežios duonos kepalą, ir kilogramą vinių ar alaus, kvepiančio muilo „Balet“. Koks nors traktoristas mielai išgerdavo nusipirktą alų čia pat – „prie baro“, tai yra prie prekystalio ir atiduodavo tuščią butelį pardavėjai. Tokiai baltai, perkarusiai, žiemą vasarą dėvinčiai avikailio liemenę, anemišku veidu ir blausiu žvilgsniu. Tik ir
Skaityti daugiau