Rugsėjo dienos "pabarstukai"
Šiandien, eidama per miestą, prisiminiau, kad akys gali pasakyti daugiau nei tūkstantis žodžių. Žvilgsniai, prasilenkiant su nepažįstamaisiais, barstė bendrystę. Praeivių juokas, užpildė erdvę šiluma ir jauduliu. Viskas kartu – tai momentai, dienos "pabarstukai", kuriuos prisiminsiu arba ne.
XXX
Ir štai poetas, sėdintis ant suoliuko, laikė gitarą ant kelių. Jo pirštai švelniai glostė stygas, pažadindami melodijas. Tačiau jis nesiruošia rašyti poezijos knygos. Jo kūryba yra čia ir dabar, akimirkoje, skambančioje vėjo dainoje. Kiekvienas akordas – tai troškimas, emocijos, kurios nepalieka erdvės struktūruotam žodžiui.
.... tokia ta rugsėjo diena, kupina šviesos ir vėjo, panardinanti į savo pasaulį.
Saulė, šviečianti ryškiai, dar šildo spinduliais gatvės medžius. Šie šnara lapais švelniai, primindami, kad ruduo jau čia pat, jo greiti žingsniai. Šurmuliu vasara atsitraukia,o jos džiaugsmas dar sklando ore.
Komentarai
Rašyti komentarą